Vaikų auklėjimas
Japonija pasaulyje išsiskiria ne vien tik dėl to, kad ji yra viena turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių valstybių. Vaikų auklėjimas šioje valstybėje išsiskiria vakariečiams neįprastais principais.
Japonijoje skatinamas vaiko žingeidumas, buvimas pilnaverte visuomenės dalimi bei pasaulio pažinimas nuo mažų dienų. Nuo pat mažų dienų kuriamas ypatingas vaiko ir mamos santykis. Keletą pirmųjų gyvenimo metų mažylis praleidžia būtent su mama, o ne su tėčiu ar seneliais. Tėčiai Japonijoje paprastai dirba 6 dienas per savaitę ir savo mažylius mato labai retai. Svarbiausias tėčio indėlis gimus mažyliui, septintą dieną po šio įvykio paskelbti šeimai naujagimio vardą.
Japonijoje aukles samdyti neįprasta, kadangi mamos nepasitiki svetimu žmogumi, todėl vaiko priežiūrą retais atvejais patiki savo mamoms, seserims ar anytoms. Nenuostabu, kad tarp vaiko ir mamos užsimezga ypatingai intymus ryšys. Japonijoje vaikas besąlygiškai pasitiki savo mama ir nuo jos priklauso. Mamos skiria savo atžaloms tiek dėmesio, kiek įmanoma. Vaikai netgi miega kartu su tėvais vienoje lovoje, taip siekiant su vaiku užmegzti tamprų emocinį ryšį ir jam pademonstruoti šilumą, pozityvius dalykus bei draugiškus žmonių tarpusavio santykius. Mama vaiką stengiasi kuo dažniau glausti prie savęs, siekdama, kad jis patirtų kuo mažiau streso.
Auklėjant mažylius stengiamasi jų nedrausminti, tačiau išaiškinti jiems galimas netinkamo elgesio pasekmes. Didžiausia bausmė vaikui Japonijoje, tai savo elgesiu nuvilti ar sukelti gėdą mamai ar savo šeimai. Japonijoje tėvai, auklėdami vaikus, vadovaujasi principu „iš klaidų mokomasi“. Jie įsitikinę, kad iki penkerių metų vaikas turi augti ir pažinti pasaulį suaugusiems nesikišant. Iki penkerių metų Japonijoje vaikui galima viskas, jis laikomas karaliumi. Vėliau vaikas auklėjamas griežtai, kol sukakus penkiolikai metų jis laikomas lygiu suaugusiems.
Japonijos kultūra
Japonijos kultūra išskirtinė. Japonai yra kuklūs žmonės, labai vertinantys ir saugantys savo asmeninę erdvę. Nenustebkite, jei viešėdami Japonijoje ir apsilankę kavinėje pamatysite pertvaromis atskirtus staliukus. Taip kavinių savininkai stengiasi apsaugoti klientų asmeninę erdvę.
Japonijoje žmonių maudymosi duše ir vonioje įpročiai taip pat skiriasi nuo šių įpročių Vakarų šalyse. Japoniška vonia šiek tiek skiriasi nuo įprastos vakarietiškos. Dažniausiai ji mažesnė, bet gilesnė. Japonijoje, prieš lipant į vonią, privaloma nusiprausti, tad dauguma žmonių šiam nusiprausimui naudoja dušą. Nusiprausus duše, galima lipti į vonią. Reiktų žinoti, kad vanduo dažniausiai būna labai karštas: japonams tai itin patinka, todėl temperatūra vonioje gali siekti net 45 laipsnius!
Vienas labai svarbus dalykas – vandens is vonios išleisti negalima. Kadangi nusiprausėte prieš lipant į vonią, vanduo išlieka švarus, todėl jis nėra keičiamas tol, kol nusiprausia visi namo gyventojai. Dalis japonų naudoja tą patį vandenį skalbimui kitą dieną.
Tvarkymosi ypatumai Japonijoje taip pat kitokie nei Vakarų šalyse, kadangi čia žmonės tvarkosi daug. Pavyzdžiui, mokyklose nėra valytojų, kiekvienos dienos pabaigoje moksleiviai privalo išvalyti savo klases ir vonios kambarius, o konkrečiomis dienomis studentai ir dėstytojai praleidžia porą valandų valydami mokyklą ir ją supančią teritoriją. Taip ugdomas vaikų ir studentų savarankiškumas, atsakomybės jausmas.