Naujagimių oda skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl susilaukus pirmagimio gali būti iššūkis bandant atsirinkti, kokias kosmetikos priemones naudoti mažyliams.
Vaikeliui tik gimus, jo odos barjeras gan greitai prisitaiko prie sausos aplinkos, bet šio apsauginio barjero vystymasis tęsiasi kelerius metus. Išorinis (raginis) epidermio sluoksnis yra atsakingas už vandens sulaikymą odoje ir apsaugo gilesnius odos sluoksnius nuo pavojingų medžiagų patekimo [1], tačiau pas kūdikius šis sluoksnis yra plonesnis nei pas suaugusius. Taip pat pastebėta, kad mažylių odoje natūraliai drėkinančių faktorių (NDF), kurie raginiame sluoksnyje veikia kaip drėkikliai, koncentracija yra mažesnė, nei pas suaugusius [2]. Dėl šių priežasčių kūdikių oda greičiau absorbuoja, bet taip pat ir greičiau netenka vandens ir yra linkusi į įvairių rūšių dermatitą.
Tam, kad apsaugoti ir sustiprinti kūdikių odelę, jau tapo įprasta į pagalbą pasitelkti įvairias kosmetikos priemones, tačiau esant tokiai jų gausai, gali būti sudėtinga pasirinkti tinkamus produktus. Egzistuoja keletas pagrindinių ingredientų, kurie labiausiai maitina odą ir kurių reikėtų ieškoti vaikiškos kosmetikos sudėčių etiketėse.
Skirtumas tarp suaugusiųjų ir kūdikėlių odos/ Nuotr. iš eltean.com
Emolientai – kosmetikos priemonių ingredientų tipas, kuriam priskiriamos tokios žaliavos kaip aliejai, vaškai, riebalai, vazelinas. Emolientai yra saugus ir efektyvus būdas sustiprinti odos barjerą, nes suteikia išsausėjusiai kūdikių odai lipidų, kurie pagerina jos barjerines savybes [3].
Vienas iš naudingiausių emolientų kosmetikos priemonėse yra jojobos arba kitaip – simondsijų aliejus (Simmondsia Chinensis Seed Oil), kuriame gausu vitaminų A, D, E, antioksidantų ir nepakeičiamų riebalų rūgščių. Jis puoselėja ir maitina odą, taip pat gali padėti kovojant su tokiomis odos problemomis kaip egzema ar iššutimas. Kadangi šiame aliejuje gausu keramidų, jis gali sustiprinti ir odos barjerą, o jam stiprėjant oda sugebės ilgesnį laiką išlaikyti drėgmę.
Kitas naudingas ingridientas, kuris kovoja su kūdikių odos išsausėjimu – kokosų aliejus (Cocos Nucifera Oil), pasižymintis priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis dėl jame esančios didelės lauro rūgšties koncentracijos [4]. Aliejuje esanti linoleino rūgštis skatina ląstelių atsinaujinimą, padeda stiprinti odos barjerą, sulaiko drėgmę odoje, padeda ją suminkštinti ir sušvelninti. Ant odos aliejus sudaro apsauginį, vandeniui nepralaidų sluoksnį, taip sumažindamas transepiderminio vandens praradimą.
Išsausėjusiai kūdikių odai skirtoje kosmetikoje taip pat dažnai sutinkamas ir saldžiųjų migdolų aliejus (Prunus Amygdalus Dulcis Oil). Iš saldžiųjų migdolų išgaunamą aliejų sudaro net 60% oleino rūgšties [5], dar žinomos kaip omega-9, kuri padeda palaikyti drėgmės lygį dermoje ir pagerina odos elastingumą. Taip pat šiame aliejuje randama skvaleno, kuris yra mūsų apsauginio odos barjero sudedamoji dalis. Aliejuje esantis beta-sitosterolis ramina ir drėkina odą, vitaminas A veikia priešuždegimiškai ir skatina odos regeneraciją, o vitaminas E apsaugo odą nuo išorinių veiksnių.
Taukmedžio sviestas (Butyrospermum Parkii (Shea) Butter) turi labai mažą kiekį baltymų, kurie gali alergizuoti, o mokslinėje literatūroje nėra užfiksuota nei vieno atvejo, jog šis ingredientas alergizuotų odą [6]. Dėl svieste esančių oleino ir stearino rūgščių, jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, o taip pat gali atkurti odos lipidinį barjerą, kuris neleis drėgmei išgaruoti iš odos.
Dar vienas ingredientas, kuris kovoja su kūdikių odos išsausėjimu ir kurį verta paminėti – vazelinas (Petrolatum). Tai yra vienas geriausių ingredientų rinkoje, padedančių sulaikyti drėgmę odoje – jis sumažina transepiderminio vandens praradimą net 99%. Nors šis emolientas išgaunamas iš naftos, tačiau jo tikrai nereikia bijoti – tai nepaprastai inertiška medžiaga, kuri odoje nepereina jokių cheminių pakitimų, dėl to vazelinas laikomas hipoalergišku ingredientu[7]. Negana to, ši medžiaga laikoma nekomedogeniška.
Straipsnio autorė: Chemikė Goda Jašinskaitė
Literatūros sąrašas
1. Wertz PW. Stratum corneum Lipids and Water. Exog Dermatology [Internet]. Karger Publishers; 2004 [cited 2023 Mar 31];3:53–6. Available from: https://www.karger.com/Article/FullText/86155
2. (PDF) Designing cleansers for the unique needs of baby skin [Internet]. [cited 2023 Mar 31]. Available from: https://www.researchgate.net/publication/257341452_Designing_cleansers_for_the_unique_needs_of_baby_skin
3. Simpson EL, Chalmers JR, Hanifin JM, Thomas KS, Cork MJ, McLean WHI, et al. Emollient enhancement of the skin barrier from birth offers effective atopic dermatitis prevention. J Allergy Clin Immunol [Internet]. Elsevier; 2014 [cited 2023 Mar 31];134:818. Available from: /pmc/articles/PMC4180007/
4. Intahphuak S, Khonsung P, Panthong A. Anti-inflammatory, analgesic, and antipyretic activities of virgin coconut oil. http://dx.doi.org/103109/13880200903062614 [Internet]. Taylor & Francis; 2010 [cited 2023 Mar 31];48:151–7. Available from: https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.3109/13880200903062614
5. Fernandes GD, Gómez-Coca RB, Pérez-Camino MDC, Moreda W, Barrera-Arellano D. Chemical Characterization of Major and Minor Compounds of Nut Oils: Almond, Hazelnut, and Pecan Nut. J Chem. Hindawi Limited; 2017;2017.
6. Weinberger T, Sicherer S. Current perspectives on tree nut allergy: A review. J Asthma Allergy [Internet]. Dove Medical Press Ltd.; 2018 [cited 2023 Apr 1];11:41–51. Available from: https://www.tandfonline.com/action/journalInformation?journalCode=djaa20
7. Draelos ZD. The science behind skin care: Moisturizers. J Cosmet Dermatol [Internet]. John Wiley & Sons, Ltd; 2018 [cited 2023 Apr 1];17:138–44. Available from: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jocd.12490